SIMPLIFYING MATTERS

x
Info career

info centre

SVARBU ŽINOTI: PREKIŲ MUITINĖ VERTĖ PIRMIAUSIA NUSTATOMA PAGAL SANDORIO VERTĘ

2018-05-24

Teisingumo Teismas yra nurodęs, kad į Europos Sąjungą importuojamų prekių muitinė vertė turi būti nustatoma pirmiausia taikant sandorio vertės metodą. Ir tik tuomet, jei prekių kaina negali būti nustatyta, galima taikyti kitus metodus. Šią informaciją, galbūt padėsiančią išvengti keblių situacijų muitinėje, verta prisiminti visoms prekes į ES įvežančioms bendrovėms.

Kaip visuomet, pasitelksiu realų, šiuo metu nagrinėjamą atvejį. Lietuvos bendrovė iš JAV importavo dėvėtas, išimtas iš prekybos ar brokuotas plataus vartojimo prekes. Be abejo, pastarųjų kokybė aukštų standartų neatitiko, tad ir jų kaina, palyginti su importuojamų panašių naujų prekių kainomis, buvo žymiai mažesnė. Nors muitinei buvo pateikti visi mokėjimo dokumentai, čia nuspręsta prekių muitinę vertę nustatyti ne pagal sandorio vertę, o pasitelkus muitinės duomenų bazėje sukauptus duomenis apie importuojamų panašių naujų prekių kainas. Rezultatas: gerokai išaugusi prekių vertė ir mokestinė prievolė importuotojui. Jei prekių muitinei vertei nustatyti būtų taikomas sandorio vertės metodas, nesusipratimų, veikiausiai, nebūtų kilę.

Sandorio vertės metodui – pirmenybė

ES Teisingumo Teismas yra išsakęs savo poziciją panašiose anksčiau nagrinėtose bylose. Anot jo, nustatant įvežamų prekių muitinę vertę pirmiausia turi būti taikomas sandorio vertės metodas pagal Muitinės kodekso 29 straipsnį. Papildomi vertės nustatymo metodai gali būti taikomi tik tuo atveju, jei neįmanoma nustatyti už prekes sumokėtos arba mokėtinos kainos.

Taigi šiame straipsnyje pateiktoje situacijoje prekių muitinė vertė turėjo būti nustatoma pagal pardavėjo išrašytą sąskaitą bei kitus mokėjimo dokumentus, kuriuos pateikė importuotojas, t. y. pagal faktiškai sumokėtą kainą.

Net jei faktiškai sumokėta ar mokėtina kaina nenustatyta, remtis duomenų bazės skaičiais būtų nekorektiška. Mat joje nurodomos naujų, kokybiškų prekių kainos, o aptariamu atveju, kaip minėjau, prekės buvo brokuotos ar dėvėtos.

Šio mokestinio ginčo baigtis dar neaiški, nes šiuo metu jis dar nagrinėjamas. Vis dėlto tikimės, kad Teisingumo Teismo pateikti išaiškinimai padės nenukrypti nuo ES teisės normų.

 

Peržiūrėti pranešimą PDF formatu

Susijusios šalys: Lietuva

Susiję asmenys: Eligijus Vinckus

Susijusios sritys: mokesčių ir muitų teisė

 

Other publications

  • 2018-07-10 DANISH IMPLEMENTATION OF DIRECTIVE 2016/943/EU: PROTECTING YOUR TRADE SECRET

    On 9th June 2018, a new Act came into force in Denmark specifically relating to the protection of commercial trade secrets.

    read more
  • 2018-06-27 PRELIMINARY RULING ON CONCEPT OF INSURANCE MEDIATION

    On 31 May 2018 the European Court of Justice (ECJ) gave its preliminary ruling on Case C-542/16. The case concerned the interpretation of the concept of insurance mediation with respect to fictitious insurance products and whether investment advice regarding insurance-wrapped financial instruments fell within the scope of the EU Insurance Mediation Directive (2002/92) or the EU Markets in Financial Instruments Directive (2004/39) (MiFID).

    read more
  • 2018-06-19 KOKIO SAUGUMO VERSLE TIKIMĖS ŠIANDIEN?

    2018 m. birželio 1 d. įsigaliojo naujasis Komercinių paslapčių teisinės apsaugos įstatymas ir su juo susiję Civilinio kodekso ir Civilinio proceso kodekso pakeitimai. Naujas teisinis reglamentavimas, tikėtina, pakoreguos suformuotą teismų praktiką ir turės įtakos komercinių paslapčių gynybos ypatumams teisme, todėl su juo susipažinti ir tinkamai taikyti turėtų kiekvienas saugumo siekiantis verslas.

    read more
  • 2018-05-30 GLOBAL LEGAL INSIGHTS TO: MERGERS & ACQUISITIONS IN SWEDEN AND NORDIC COUNTRIES 2018

    We encourage you to read our publication on The Global Mergers & Acquisitions market in Sweden and Nordic countries in the seventh edition of The Global Legal Insights.

    read more
more publications